Juodasis ridikas: ar jo nauda kepenims įrodyta?

Įveskite paieškoje „juodųjų ridikų nauda“: dažnai kartojamas tas pats pažadas — šis stambus žieminis ridikas neva „drenuoja“ kepenis ir „detoksikuoja“ organizmą. Iš tiesų juodasis ridikas pirmiausia yra mažai kaloringa daržovė, kurioje gausu aštrų skonį suteikiančių sieros junginių. Jo poveikis žmogaus kepenims vertintas tik viename mažame tyrime. Aptariame jo sudėtį, tikruosius tyrimų rezultatus, vartojimo būdus ir atsargumo priemones.

Kas yra juodasis ridikas?

Juodasis ridikas (Raphanus sativus var. niger) priklauso bastutinių šeimai, kaip kopūstai, brokoliai ar garstyčios. Tai žieminis ridikas: tradicinės jo veislės vadinamos „noir gros rond d'hiver“ arba „noir gros long d'hiver de Paris“. Po juoda odele slepiasi baltas, standus ir aštrus minkštimas.

Jis valgomas žalias ar termiškai apdorotas, taip pat parduodamas sultimis, ampulėmis ar kapsulėmis. Prancūzijoje jo šaknis įtraukta į oficialų maisto papilduose leidžiamų augalų sąrašą. Pavyzdžiui, jo yra Hexagon® Detox komplekse kartu su artišoku, margainiu ir NAC.

Kokia juodojo ridiko sudėtis?

Tai vandens gausi ir mažai kaloringa daržovė: 28,2kcal 100g. ANSES Ciqual lentelės duomenimis, 100g žalio juodojo ridiko turi 300mg kalio — 15 % referencinės maistinės vertės — ir 9,58mg vitamino C, apie 12 %. Palyginti su mažaisiais raudonaisiais ridikėliais, jame daugiau kalio ir kalcio, bet mažiau vitamino C ir folatų.

Kodėl juodasis ridikas aštrus?

Aštrumą suteikia sieros junginiai. Kaip ir visi bastutiniai augalai, juodasis ridikas turi gliukozinolatų, o vienas jų — gliukorafasatinas — sudaro daugiau kaip 65 % viso kiekio. Nepažeistoje šaknyje šios molekulės atskirtos nuo fermento mirozinazės.

Pjaustant, tarkuojant ar kramtant ridiką jos susitinka su fermentu. Tada mirozinazė gliukorafasatiną paverčia aštraus ir kartais dirginančio skonio izotiocianatu rafasatinu. Šis junginys labai nestabilus: vandenyje jo pusėjimo trukmė neviršija 30 minučių. Karštis mirozinazę inaktyvina.

Ar juodasis ridikas iš tiesų valo kepenis?

Tai neįrodyta. Jo reputacija kyla iš tradicijos: nuo Antikos laikų šaknis naudojama tulžies funkcijai skatinti. Fitoterapijoje jis priskiriamas choleretiniams augalams, kurie, kaip manoma, didina tulžies gamybą kepenyse, ir cholagoginiams — turintiems palengvinti jos išsiskyrimą iš tulžies pūslės.

Tačiau skatinti tulžies išsiskyrimą nereiškia „valyti“ kepenis. Šis organas nuolat perdirba ir pašalina nepageidaujamas medžiagas, jam nereikia išorinės pagalbos: tai aiškiname straipsnyje kepenų detoksikacija: mitas ar tikrovė.

„Drenuoja“, „detoksikuoja“, „valo“ — nė vienas iš šių žodžių neatitinka patvirtinto teiginio, o juodajam ridikui nėra patvirtinta nė vieno sveikatingumo teiginio Europos Sąjungoje. Vienintelis kepenis minintis teiginys taikomas maistinei medžiagai — cholinui: „Cholinas padeda palaikyti normalią kepenų veiklą“, kai produkto 100g, 100ml arba porcijoje yra bent 82,5mg cholino.

Juodojo ridiko nauda: ką rodo tyrimai?

Dauguma duomenų gauti laboratorijose ir tiriant gyvūnus. Žmonėms publikuotas tik vienas tyrimas.

Laboratorijoje: suaktyvėję kepenų fermentai

Laboratorijoje augintose žmogaus kepenų vėžinėse ląstelėse (HepG2 linija) vandeninis juodojo ridiko ekstraktas suaktyvino I ir II fazės fermentus, kurie perdirba ir vėliau neutralizuoja svetimas medžiagas. Vien gliukorafasatinas poveikio neturėjo: atsaką sukėlė jo izotiocianatas, esant 10 µM koncentracijai. Antras tos pačios komandos tyrimas parodė, kad rafasatinas veikia stipriau nei jo skilimo produktai. Abu tyrimus atliko gamintojo, finansavusio toliau aprašytą tyrimą su žmonėmis, mokslinių tyrimų skyrius.

Gyvūnams: poveikis vartojant dideles dozes

Pelėms dvi savaites skirtas pašaras, kurio 20 % sudarė liofilizuoti ridikai — su daržovių porcija nepalyginamas kiekis — padidino kelių kepenų fermentų raišką. Kiti darbai rodo panašią kryptį:

• pelėms, šertoms cholesterolio akmenų susidarymą skatinančiu pašaru, po 6 dienų juodojo ridiko sulčių akmenys išnyko, bet tulžies pūslės uždegimas — ne (po 6 peles grupėje);
• žiurkėms, šertoms daug riebalų ir cholesterolio turinčiu pašaru, sultys pagerino oksidacinio streso žymenis;
• pelėms, kurioms dirbtinai sukelta kepenų steatozė, fermentuotas juodasis ridikas (50–400mg/kg per dieną 2 savaites) sumažino transaminazes, uždegimą ir kepenų fibrozę.

Šie rezultatai pagrindžia tolesnių tyrimų poreikį, o ne išvadas. Dozės, ekstraktai ir gyvūnų modeliai tebėra labai toli nuo žmonių vartojimo.

Žmonėms: tik vienas bandomasis tyrimas

2011 m. Kanadoje 20 sveikų 25–35 metų vyrų 4 savaites vartojo po 6 tabletes per dieną. Kiekvienoje buvo 370mg juodojo ridiko, šiek tiek acerolos ir kamu kamu, o placebo grupės nebuvo. Prieš tyrimą ir po jo jie gaudavo 1g paracetamolio, siekiant stebėti jo kelią organizme.

• Nepakitusio paracetamolio kiekis kraujyje sumažėjo 40 %.
• Šlapime merkapturatų, susidarančių glutationo kelyje, padaugėjo 37 %.
• Transaminazės nepasikeitė ir visi tyrimų rodikliai išliko normalūs.

Autoriai tai laiko kepenų fermentų skatinimu. Tačiau tyrimas buvo mažas, be placebo, finansuotas papildo gamintojo ir nevertino jokios klinikinės naudos. Vienas dalyvis pranešė apie lengvą virškinimo sutrikimą, galbūt susijusį su produktu.

Kaip vartoti juodąjį ridiką?

Žalias ir tarkuotas jis išsaugo sieros junginius: mirozinazė išlieka aktyvi ir pjaustant išskiria izotiocianatus. Geriau tarkuoti prieš pat patiekiant, nes rafasatinas greitai skyla. Termiškai apdorotas ridikas švelnesnis, nes karštis inaktyvina fermentą. Artimam ridiko giminaičiui brokoliui atliktas tyrimas su 8 vyrais: jo izotiocianato sulforafano pasisavinimas buvo 37 % valgant žalią ir 3,4 % termiškai apdorotą brokolį.

• Su odele ar be jos? Gerai nušveistą odelę galima valgyti. Ridiko mirozinazė yra ir išoriniame šaknies sluoksnyje: palikdami odelę išsaugote dalį fermento.
• Sultys: joks tyrimas su žmonėmis nevertino nei jų poveikio, nei toleravimo. Jei geriate, pradėkite nuo mažo kiekio.
• Kiekis? Toks, kaip daržovės. Suaugusiojo porcija yra 80–100g, maždaug sauja mažųjų raudonųjų ridikėlių. Jokio kiekio poveikiui kepenims patvirtinta nėra.

Kokios atsargumo priemonės svarbios vartojant juodąjį ridiką?

Jo aštrumas gali dirginti jautrų skrandį: pradėkite nuo mažų kiekių valgydami. Svarbiausios atsargumo priemonės susijusios su sultimis ir koncentruotais ekstraktais.

Akmenys ir tulžies latakų nepraeinamumas

Tai įprasta kontraindikacija augalams, kuriems priskiriamas tulžies skatinimas. Kito choleretiniu laikomo augalo — artišoko — atveju Europos vaistų agentūra kontraindikacijomis nurodo tulžies latakų nepraeinamumą, cholangitą, kepenų ligas ir tulžies akmenis. Tokio pat atsargumo reikia ir tradiciškai tulžiai skatinti vartojamam juodajam ridikui.

Pelėms gautas rezultatas šios taisyklės nekeičia: joks tyrimas su žmonėmis jo nepakartojo. Skausmas dešinėje po šonkauliais, karščiavimas ar gelta reikalauja skubios gydytojo konsultacijos.

Juodasis ridikas ir skydliaukė

Nerimas kyla dėl bastutinių augalų apskritai: kai kurie jų gliukozinolatų dariniai didelėmis dozėmis gali trikdyti skydliaukės veiklą. Žiurkėms, kurių trečdalį raciono 90 dienų sudarė žali ar termiškai apdoroti ridikai, TSH padidėjo 210–286 %, o skydliaukės hormonų sumažėjo, net ir gaunant jodo. Vienintelis turimas tyrimas su žmonėmis, kuriame nutukusios moterys vartojo raudonųjų ridikėlių daigus, reikšmingų TSH pokyčių neparodė.

2024 m. sisteminė 123 publikacijų apžvalga daro išvadą, kad kasdien vartojami bastutiniai augalai, gaunant pakankamai jodo, skydliaukei nekenkia. Žmonių duomenys nesuteikia pagrindo atsisakyti šios daržovės esant hipotirozei. Tačiau sultys ir ekstraktai nevertinti: pasitarkite su gydytoju. Jodo vaidmenį aptariame straipsnyje apie jodo stoką ir skydliaukę.

Vaistai: atsargiai su ekstraktais

Bandomasis tyrimas leidžia manyti, kad juodojo ridiko papildas gali pakeisti paracetamolio kelią organizme. Poveikis kitiems vaistams netirtas. Jei vartojate vaistus, prieš ampules ar kapsules pasitarkite su gydytoju ar vaistininku. Kalbant apie vitaminą K, kurį svarbu stebėti vartojant vitamino K antagonistų grupės antikoaguliantus, šaknyje jo labai mažai: mažiau nei 0,8µg 100g.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar juodasis ridikas padeda sulieknėti?

Joks žmonių tyrimas to neparodė. Tačiau jis labai mažai kaloringas ir gali pakeisti kaloringesnius garnyrus. Joks maistas pats savaime svorio nemažina.

Ar juodasis ridikas mažina gama GT?

Bandomajame tyrime 20 savanorių gama GT po 4 savaičių vidutiniškai sumažėjo, išlikdamos normos ribose. Tai nieko nepasako apie poveikį žmogui, kurio gama GT padidėjusios. Didesnis kiekis gali būti susijęs su alkoholiu, vaistu ar kepenų liga: jį turi įvertinti gydytojas.

Ar veiksmingos juodojo ridiko ampulės ir kapsulės?

Nė vienos nebuvo vertintos dėl naudos sveikatai. Juodojo ridiko kiekis produktuose skiriasi, o jis dažnai derinamas su kitais augalais, pavyzdžiui, artišoku ar margainiu, kurio tyrimus išnagrinėjome. Skaitykite etiketę ir atsargiai vertinkite „drenavimo“ pažadus.

Ar juodojo ridiko sirupas lengvina kosulį?

Tai paplitęs senolių receptas, bet nė vienas publikuotas klinikinis tyrimas jo nevertino. Užsitęsęs kosulys arba kosulys su karščiavimu, dusuliu ar kraujingais skrepliais yra priežastis kreiptis į gydytoją.

Ar galima juodąjį ridiką valgyti kasdien?

Sveikam žmogui nėra kliūčių valgyti jį kaip daržovę, kaitaliojant su kitomis. Tačiau ilgalaikis kasdienis sulčių ar ekstraktų vartojimas nevertintas.

Ar juodasis ridikas nerekomenduojamas nėštumo metu?

Gerai nuplauta žalia ar termiškai apdorota daržovė gali būti įvairios mitybos dalis. Tačiau sultys, ampulės ir ekstraktai netirti nėštumo ar žindymo laikotarpiu: be gydytojo patarimo geriau jų nevartoti.

Išvada

Juodojo ridiko nauda pirmiausia tokia, kaip žieminės daržovės: mažai kalorijų, daug vandens, kalis ir aštrumą suteikiantys sieros junginiai. Jo kaip kepenų „valytojo“ reputacija paremta tradicija bei ląstelių ir gyvūnų tyrimais. Žmonėms vienintelis bandomasis tyrimas be placebo nustatė paracetamolio pašalinimo pokyčius, bet nevertino naudos.

Žalias, tarkuotas prieš pat valgant, jis išsaugo daugumą junginių. Venkite sulčių ir ekstraktų esant tulžies akmenims, o vartodami vaistus pasitarkite su specialistu.

Šaltiniai

1. ANSES (2025). Ciqual maisto sudėties lentelė: žalias juodasis ridikas (kodas 20089) ir žali raudonieji ridikėliai (kodas 20045) [aprašomasis įrašo pavadinimas]. ciqual.anses.fr
2. Hanlon PR, Webber DM, Barnes DM (2007). Aqueous extract from Spanish black radish (Raphanus sativus L. Var. niger) induces detoxification enzymes in the HepG2 human hepatoma cell line. Journal of Agricultural and Food Chemistry, 55(16), 6439-6446. doi:10.1021/jf070530f
3. Scholl C, Eshelman BD, Barnes DM, Hanlon PR (2011). Raphasatin is a more potent inducer of the detoxification enzymes than its degradation products. Journal of Food Science, 76(3), C504-C511. doi:10.1111/j.1750-3841.2011.02078.x
4. Ishida M et al. (2014). Glucosinolate metabolism, functionality and breeding for the improvement of Brassicaceae vegetables. Breeding Science, 64(1), 48-59. doi:10.1270/jsbbs.64.48
5. Lugasi A et al. (2005). Antioxidant effect of squeezed juice from black radish (Raphanus sativus L. var niger) in alimentary hyperlipidaemia in rats. Phytotherapy Research, 19(7), 587-591. doi:10.1002/ptr.1655
6. Castro-Torres IG et al. (2012). Antilithiasic and hypolipidaemic effects of Raphanus sativus L. var. niger on mice fed with a lithogenic diet. Journal of Biomedicine and Biotechnology, 2012, 161205. doi:10.1155/2012/161205
7. Ahn M et al. (2019). Fermented black radish (Raphanus sativus L. var. niger) attenuates methionine and choline deficient diet-induced nonalcoholic fatty liver disease in mice. Food Science & Nutrition, 7(10), 3327-3337. doi:10.1002/fsn3.1200
8. Evans M, Paterson E, Barnes DM (2014). An open label pilot study to evaluate the efficacy of Spanish black radish on the induction of phase I and phase II enzymes in healthy male subjects. BMC Complementary and Alternative Medicine, 14, 475. doi:10.1186/1472-6882-14-475
9. Vermeulen M et al. (2008). Bioavailability and kinetics of sulforaphane in humans after consumption of cooked versus raw broccoli. Journal of Agricultural and Food Chemistry, 56(22), 10505-10509. doi:10.1021/jf801989e
10. Galanty A et al. (2024). Do Brassica Vegetables Affect Thyroid Function? A Comprehensive Systematic Review. International Journal of Molecular Sciences, 25(7), 3988. doi:10.3390/ijms25073988
11. Europos vaistų agentūra (2018). European Union herbal monograph on Cynara cardunculus L. (syn. Cynara scolymus L.), folium (EMA/HMPC/194014/2017). ema.europa.eu
12. Prancūzijos ekonomikos ministerija (2014). Arrêté du 24 juin 2014 établissant la liste des plantes, autres que les champignons, autorisées dans les compléments alimentaires et les conditions de leur emploi. Journal officiel de la République française. legifrance.gouv.fr
13. Europos Komisija (2012). Règlement (UE) n° 432/2012 du 16 mai 2012 établissant une liste des allégations de santé autorisées portant sur les denrées alimentaires, autres que celles faisant référence à la réduction du risque de maladie ainsi qu'au développement et à la santé infantiles. Journal officiel de l'Union européenne, L 136, p. 1 (konsoliduota redakcija). eur-lex.europa.eu
14. Santé publique France (2023). Fruits et légumes : au moins 5 par jour. Manger Bouger, svetainėje Santé.fr. sante.fr

Maisto papildai nepakeičia įvairios ir subalansuotos mitybos bei sveiko gyvenimo būdo. Jei vartojate vaistus, esate nėščia arba žindote, pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.