Jodo trūkumas: simptomai, poreikis ir ryšys su skydliauke

Jodo trūkumas atsiranda, kai jo gaunama mažiau, nei reikia skydliaukei: 150µg per dieną suaugusiesiems, 200µg nėštumo ir žindymo metu. Nedidelis trūkumas dažnai lieka nepastebėtas, o TSH būna normalus. Ryškesnis ar ilgalaikis trūkumas didina gūžio ir hipotirozės tikimybę.

Tema vėl aktuali: 2024 m. PSO Europos biuras perspėjo apie didėjančią trūkumo riziką dėl besikeičiančių mitybos įpročių. Pateikiame tiesius atsakymus į dažniausius klausimus: simptomai, TSH, kasdienis poreikis, maisto produktai ir rizikos grupės.

Kam organizmui reikalingas jodas?

Jodas – skydliaukės hormonų žaliava: tiroksine (T4) yra keturi jo atomai, trijodtironine (T3) – trys. Šie hormonai reguliuoja pagrindinę medžiagų apykaitą, o vaisiui ir mažam vaikui – smegenų vystymąsi. Jodas padeda palaikyti normalią skydliaukės hormonų gamybą ir normalią skydliaukės veiklą, normalią energijos apykaitą, normalią nervų sistemos veiklą, normalią odos būklę bei normalią pažinimo funkciją (apie kitus atminties palaikymo būdus skaitykite mūsų straipsnyje šia tema). Organizmas jo negamina – visas gaunamas su maistu.

Kokie jodo trūkumo simptomai?

Nedidelis trūkumas dažniausiai nesukelia simptomų. Kai jis trunka ilgiau ar stiprėja, skydliaukė padidėja, kad sugautų daugiau jodo: tai gūžys, kartais matomas kaklo apačioje ir kartais su mazgais. Jei hormonų gamyba galiausiai sumažėja, gali atsirasti hipotirozės požymių:

• nuolatinis nuovargis ir sulėtėjimas;
• jautrumas šalčiui;
• nepaaiškinamas svorio augimas;
• sausa oda, vidurių užkietėjimas;
• sunkumai susikaupti.

Nė vienas šių požymių nėra specifinis: galima daugybė kitų priežasčių, o išvadą galima padaryti tik atlikus medicininį ištyrimą.

Jodo trūkumas ir normalus TSH: ar tai įmanoma?

Taip, tai net dažniausia situacija esant nedideliam ar vidutiniam trūkumui. Skydliaukė kompensuoja: dirba intensyviau ir gali pirmenybę teikti T3, aktyviausio hormono, turinčio mažiau jodo, išskyrimui. Kol šio prisitaikymo pakanka, TSH ir hormonai išlieka normos ribose. PSO Europos biuras primena, kad pirmiausia reaguojantis žymuo yra tiroglobulinas, o JAV NIH nurodo, kad TSH nėra jautrus jodo trūkumo rodiklis. Kita šio prisitaikymo pusė: ilgainiui didėjanti skydliaukė ir dažnesni mazgai.

Kaip sužinoti, ar trūksta jodo?

Nėra paprasto ir patikimo tyrimo konkretaus žmogaus būklei įvertinti. Jodo koncentracijos šlapime matavimas yra pagrindinis populiacijos vertinimo įrankis, bet ji labai kinta diena iš dienos. Šveicarijos tyrimas parodė, kad žmogaus būklei 20 % tikslumu įvertinti reikia maždaug dešimties mėginių. Todėl vieno tyrimo nepakanka diagnozei. Praktikoje gydytojas remiasi kaklo apžiūra, ultragarsu, TSH bei skydliaukės hormonų tyrimais ir jūsų mitybos įpročiais.

Ar jodo trūkumas dažnas Prancūzijoje?

Prancūzija neturi naujų nacionalinių jodo koncentracijos šlapime duomenų. ANSES cituojamo INCA 3 tyrimo duomenimis, suaugusieji vidutiniškai gauna apie 148µg per dieną, vos mažiau nei 150µg atskaitos vertė: taigi dalis gyventojų jos nepasiekia. Druskos jodavimas ten savanoriškas. 2024 m. ataskaitoje PSO Europos biuras nurodo dvi tendencijas, veikiančias jodo gavimą Europoje: mažą joduotos druskos naudojimą perdirbtuose maisto produktuose, iš kurių gaunama 70–80 % suvartojamos druskos, ir augalinių pieno alternatyvų, retai papildytų jodu, populiarėjimą.

Kam kyla didžiausia rizika?

• Nėščios ir žindančios moterys, kurių poreikis padidėja iki 200µg per dieną. Jungtinės Karalystės 1 040 moterų kohortoje motinų, kurių jodo būklė nėštumo pradžioje buvo nepakankama, vaikai dažniau patekdavo į žemiausią verbalinio IQ ir skaitymo rezultatų ketvirtį (IQ šansų santykis 1,58). Tyrimas stebėjimo pobūdžio, o PSO šiuos įrodymus laiko neįtikinamais, bet signalas pateisina dėmesingumą. Šiuo laikotarpiu svarbu stebėti ir cholino gavimą, kaip paaiškiname mūsų straipsnyje apie choliną.
• Veganai ir, kiek mažiau, vegetarai. 15 pramoninėse šalyse atliktų tyrimų apžvalga rodo, kad veganų jodo koncentracija šlapime mažiausia ir kad nė viena veganų grupė nepasiekė optimalaus intervalo.
• Joduotos druskos nevartojantys žmonės arba valgantys mažai žuvies, pieno produktų ir kiaušinių.

Kiek jodo reikia per dieną?

Etiketėse nurodoma referencinė maistinė vertė (RMV) yra 150µg. Jodidas – maiste ir papilduose esanti forma – įsisavinamas daugiau nei 90 %.

Kuriuose maisto produktuose gausu jodo?

Kiekiai iš ANSES Ciqual lentelės; porcijos apskaičiuotos kaip orientacinės. Ruduosiuose dumbliuose jo itin daug, kartais daugiau nei 10 000µg viename sauso produkto grame, bet kiekis labai kinta: ANSES jų nelaiko tinkamu būdu trūkumui koreguoti.

Ar reikėtų vartoti jodo papildą?

Papildą galima aptarti, kai mityboje ilgą laiką mažai jodo (veganiška mityba, nėra joduotos druskos, mažai jūros produktų ir pieno produktų), arba nėštumo metu, pasitarus su gydytoju ar akušere. Prancūzijoje papildo suteikiamas jodas ribojamas iki 150µg per dieną: tiek per dieną suteikia Hexagon® Jodas 150µg kalio jodido pavidalu. Jei sergate skydliaukės liga (Hašimoto, hipertiroze, turite mazgų) ar vartojate ličio, amjodarono arba kito jodo turinčio vaisto, nevartokite jodo nepasitarę su gydytoju.

Ar jodo perteklius pavojingas?

Taip. Viršutinė saugaus suvartojimo riba suaugusiesiems yra 600µg per dieną, taip pat nėštumo ir žindymo metu. Viršijus ją perteklius gali sutrikdyti skydliaukę abiem kryptimis: sukelti gūžį, hipotirozę arba jodo sukeltą hipertirozę. Rizika daugiausia kyla dėl dumblių ir jų turinčių papildų: net esant didžiausiam rekomenduojamam 2 000µg kiekiui grame, 500mg sausų dumblių per dieną pakanka ribai viršyti. ANSES nerekomenduoja šių produktų, išskyrus gydytojui patarus, sergant skydliaukės, širdies ligomis, inkstų nepakankamumu, vartojant ličio ar jodo turintį vaistą, nėštumo ar žindymo metu.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar jūros druskoje yra jodo?

Labai mažai, nebent ji papildyta jodu. Nejoduotoje druskoje yra apie 1,8µg jodo 100g, palyginti su 1 860µg joduotoje druskoje. Druskos žiedas, pilkoji ar rožinė druska nėra joduotos, jei nenurodyta kitaip: ant pakuotės ieškokite žodžio „joduota“. Įprastą druską pakeisti joduota nedidinant jos kiekio dera su druskos mažinimu.

Ar visose žuvyse gausu jodo?

Ne. Baltosios jūrinės žuvys (menkės, juodadėmės menkės, ledjūrio menkės) suteikia daugiau nei 100µg 100g, o ūkiuose augintoje lašišoje yra tik apie 8µg – daugiau nei dešimt kartų mažiau.

Ar augaliniai gėrimai suteikia jodo?

Retai, nebent jie papildyti. Jungtinėje Karalystėje nepapildytame augaliniame gėrime yra apie 2 % karvės piene esančio jodo, o 2020 m. tik 28 % neekologiškų augalinių gėrimų buvo papildyti jodu, palyginti su 88 % kalciu. Jei jie pakeičia pieną, tikrinkite etiketę.

Ar nuovargį gali sukelti jodo trūkumas?

Gali, kai trūkumas sukelia hipotirozę, bet nuovargį daug dažniau sukelia miego stoka, stresas ar geležies trūkumas. Energiją veikia ir kitos maistinės medžiagos, pavyzdžiui, vitaminas B6, padedantis mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį (žr. 5 dalykus, kuriuos verta žinoti apie vitaminą B6).

Ar jodo trūkumas gali sutrikdyti miegą?

Tiesioginis ryšys nenustatytas. Hipotirozę gali lydėti nuovargis ir mieguistumas, bet miego sutrikimai dažniausiai turi kitas priežastis, kurias išsamiai aptariame mūsų straipsnyje apie miegą.

Ar galima vartoti jodą sergant Hašimoto liga?

Ne be gydytojo patarimo. Autoimunine skydliaukės liga sergantiems žmonėms net plačiajai visuomenei saugiais laikomi kiekiai gali sukelti nepageidaujamų poveikių.

Išvada

Jodo trūkumas sunkiai pastebimas: jis gali būti esant normaliam TSH ir jo neparodo paprastas šlapimo tyrimas. Geriausia prevencija – mityba: joduota druska vietoje įprastos, baltosios žuvys, pieno produktai ir kiaušiniai. Pirmiausia tai aktualu nėščioms ir žindančioms moterims, veganams ir joduotos druskos vengiantiems žmonėms; jiems 150µg per dieną iš papildo gaunamą kiekį galima aptarti su sveikatos priežiūros specialistu. Daugiau nėra geriau: virš 600µg per dieną jodas savo ruožtu gali sutrikdyti skydliaukę.

Šaltiniai

1. ANSES (2025). Références nutritionnelles pour les vitamines et les minéraux. anses.fr
2. EFSA NDA Panel (2014). Scientific Opinion on Dietary Reference Values for iodine. EFSA Journal, 12(5), 3660. doi:10.2903/j.efsa.2014.3660
3. EFSA (2025). Overview on Tolerable Upper Intake Levels as derived by the SCF and the EFSA NDA Panel. efsa.europa.eu
4. PSO, UNICEF, ICCIDD (2007). Assessment of iodine deficiency disorders and monitoring their elimination, 3-iasis leidimas. who.int
5. PSO Europa (2024). Prevention and control of iodine deficiency in the WHO European Region: adapting to changes in diet and lifestyle. who.int
6. Zimmermann MB, Boelaert K (2015). Iodine deficiency and thyroid disorders. The Lancet Diabetes & Endocrinology, 3(4), 286-295. doi:10.1016/S2213-8587(14)70225-6
7. König F et al. (2011). Ten repeat collections for urinary iodine from spot samples or 24-hour samples are needed to reliably estimate individual iodine status in women. Journal of Nutrition, 141(11), 2049-2054. doi:10.3945/jn.111.144071
8. Bath SC et al. (2013). Effect of inadequate iodine status in UK pregnant women on cognitive outcomes in their children: results from the Avon Longitudinal Study of Parents and Children (ALSPAC). The Lancet, 382(9889), 331-337. doi:10.1016/S0140-6736(13)60436-5
9. Eveleigh ER et al. (2020). Vegans, Vegetarians, and Omnivores: How Does Dietary Choice Influence Iodine Intake? A Systematic Review. Nutrients, 12(6), 1606. doi:10.3390/nu12061606
10. ANSES (2018). Avis relatif aux risques liés à la consommation de compléments alimentaires et de denrées contenant des algues riches en iode (saisine 2017-SA-0086). anses.fr
11. ANSES. Table de composition nutritionnelle des aliments Ciqual 2025. ciqual.anses.fr
12. NIH Office of Dietary Supplements (2024). Iodine – Fact Sheet for Health Professionals. ods.od.nih.gov
13. Reglamentas (ES) Nr. 432/2012, kuriuo sudaromas leidžiamų vartoti sveikatingumo teiginių sąrašas. eur-lex.europa.eu

Maisto papildai nepakeičia įvairios ir subalansuotos mitybos bei sveikos gyvensenos. Jei vartojate vaistų, esate nėščia ar žindote, pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.