Šimte gramų žalių kaparėlių yra apie 234mg kvercetino, o tokiame pačiame obuolio su žieve kiekyje – 4mg. Kvercetinas – gausiausias maisto flavonolis; papildai jo suteikia gerokai daugiau. Šaltiniai, pasisavinimas, tyrimai, senescentinės ląstelės, saugumas: ką sako tyrimai?
Svarbiausia
- Kvercetinas – flavonolis: 234mg 100g žalių kaparėlių, 39mg raudonuosiuose svogūnuose, 4mg neluptame obuolyje.
- Gryna forma menkai pasisavinama; svogūnų kvercetino biologinis prieinamumas maždaug tris kartus didesnis nei obuolių.
- Metaanalizėse sistolinis kraujospūdis sumažėja vidutiniškai 2–4mmHg, be aiškaus poveikio cholesteroliui, gliukozei ar svoriui.
- „Senolitiniai“ tyrimai daugiausia derina kvercetiną su dasatinibu – receptiniu vaistu nuo vėžio; vienas kvercetinas šio poveikio žmonėms neįrodė.
Kas yra kvercetinas?
Kvercetinas – flavonoidų šeimos augalinis junginys, vienas pagrindinių flavonolių. Augaluose jis daugiausia sujungtas su cukrumis (glikozidai): izokvercitrinas turi gliukozę, rutinas – rutinozę. Papilduose dažnai būna laisva forma, be cukraus, vadinama aglikonu.
Laboratorijoje tai stiprus antioksidantas, tačiau kraujyje beveik vien jo dariniai. Todėl jo antioksidacinį vaidmenį organizme sunku nustatyti (žr. mūsų straipsnius apie oksidacinį stresą ir antioksidantus ir apie gliutationą – organizmo gaminamą antioksidantą).
Kokie maisto produktai turtingiausi kvercetino?
Pirmauja kaparėliai, gerokai lenkdami askaloninius ir raudonuosius svogūnus. Vidutiniai kiekiai iš JAV USDA duomenų bazės (3.3 versija, 2018), išskyrus askaloninius svogūnus, kurių joje nėra (šaltinis: Phenol-Explorer).
| Maisto produktas | Kvercetinas (mg/100g) | Pastaba |
|---|---|---|
| Žali kaparėliai | 234 | 173 konservuotuose |
| Žali askaloniniai svogūnai | 61 | Ištirtas tik vienas mėginys |
| Žali raudonieji svogūnai | 39 | 6 baltuosiuose svogūnuose |
| Žali lapiniai kopūstai | 23 | Nuo 0 iki 56 pagal mėginį |
| Grikiai (grūdai) | 15 | 3,5 visagrūdžiuose miltuose |
| Žalias obuolys su žieve | 4 | 1 be žievės |
| Užplikyta juodoji arbata | 2,2 | Daugiausia rutino pavidalu |
Kiekiai labai svyruoja: 6–192mg/100g skirtinguose raudonųjų svogūnų mėginiuose. Obuolio žievė daug turtingesnė nei minkštimas (19mg/100g ir 1).
Pagal 1997 m. įverčius, kuriuos 2024 m. pakartojo Norvegijos rizikos vertinimo komitetas (VKM), su maistu gaunama vidutiniškai 2–53mg kvercetino per parą.
Kodėl kvercetinas prastai pasisavinamas?
Nes gryna forma, aglikonas, menkai tirpsta vandenyje, o tai riboja pasisavinimą. Pasisavintą kvercetiną keičia žarnynas ir kepenys (gliukuronidacija, sulfatacija, metilinimas); nepasisavintą dalį storosios žarnos mikrobiota suskaido į fenolines rūgštis.
Svarbus ir prijungtas cukrus. 1997 m. devyni savanoriai vartojo svogūnus, obuolius arba gryną rutiną. Su gliukoze susietas svogūnų kvercetinas didžiausią koncentraciją kraujyje pasiekė greičiau nei per 45 minutes, o obuolių kvercetinas ir rutinas buvo maždaug tris kartus mažiau biologiškai prieinami, o piką pasiekė po 2,5 ir 9 valandų.
Kokios formos geriau pasisavinamos?
31 žmonių tyrimo metaanalizė (2025) palygino formas. Oligogliukozidai (fermentais gliukoze praturtintas izokvercitrinas) pasisavinti apie 20 kartų geriau nei aglikonas ir 10 kartų geriau nei rutinas. Palyginti su aglikonu, tirtos formulės pasisavinimą padaugino:
- maždaug 11 kartų – izokvercitrinas ciklodekstrine (žiedinės formos cukruje);
- maždaug 20 kartų – kompleksas su lecitinu;
- maždaug 62 kartus – emulsija su vaistinės ožragės skaidulomis ir lecitinu.
Šie skirtumai susiję su kraujyje ar šlapime rastu kiekiu, o ne poveikiu sveikatai.
Kvercetinas: kokia nauda pagal klinikinius tyrimus?
Žmonėms matuojamas poveikis nedidelis ir dažnai kyla iš mažų, kelias savaites trunkančių tyrimų. Europos Sąjungoje kvercetinui nėra leidžiamų sveikatingumo teiginių: papildas negali deklaruoti nė vieno toliau tirto poveikio.
| Sritis | Tirta dozė | Rezultatas | Duomenys |
|---|---|---|---|
| Kraujospūdis | 100–1 000mg per parą | −2–−4mmHg (sistolinis) | 2016 ir 2023 m. metaanalizės |
| Cholesterolis, gliukozė kraujyje | Įvairi | Aiškaus poveikio nėra | 2023 m. apžvalga |
| Ištvermė | 1 000mg per parą | Apie +2% | 11 tyrimų, 254 dalyviai |
| Kvėpavimo takų infekcijos | 1 000mg per parą | Mažiau atvejų tarp 40 dviratininkų, bendro poveikio tarp 1 002 suaugusiųjų nėra | 2 tyrimai |
| Alergijos | Dozės gyvūnams | Mažiau IgE ir histamino | 13 tyrimų su gyvūnais |
| Senescentinės ląstelės | 1 000mg per parą su pertraukomis, kartu su dasatinibu | Nevienareikšmiai | Tyrimai su 31–60 dalyvių |
Kraujospūdis: nedidelis sumažėjimas
Tai geriausiai dokumentuotas poveikis. 2016 m. metaanalizėje (7 tyrimai, 587 dalyviai, 4–10 savaičių) nustatytas sistolinio kraujospūdžio sumažėjimas 3mmHg, o diastolinio – 2,6mmHg; jis buvo statistiškai reikšmingas tik vartojant bent 500mg per parą (−4,5mmHg sistolinio kraujospūdžio). Tik viename iš šių tyrimų dalyvavo hipertenzija sergantys žmonės.
2023 m. penkių metaanalizių apžvalgoje nustatytas mažesnis sumažėjimas (1,9mmHg sistolinio kraujospūdžio, jokio poveikio diastoliniam), o įrodymų patikimumas, priklausomai nuo vertinto rodiklio, buvo nuo labai žemo iki vidutinio. Jei kraujospūdis padidėjęs, gydytojo priežiūra išlieka būtina.
Cholesterolis ir gliukozė kraujyje: aiškaus poveikio nėra
Šioje 2023 m. apžvalgoje nenustatyta poveikio cholesteroliui, trigliceridams, gliukozės kiekiui kraujyje nevalgius, atsparumui insulinui ar uždegimui; tik insulino kiekis šiek tiek sumažėjo. Palyginimui – berberinas, tiriamas dėl poveikio gliukozei kraujyje ir cholesteroliui.
Ištvermė: menkas pagerėjimas
11 tyrimų metaanalizėje (254 dalyviai, dažnai 1 000mg per parą maždaug dešimt dienų) nustatytas statistiškai reikšmingas poveikis kartu vertinant VO2max (didžiausią deguonies suvartojimą) ir ištvermę. Tačiau autoriai jį vertina kaip „nuo nereikšmingo iki mažo“: apie 2%, palyginti su placebu.
Kvėpavimo takų infekcijos sportuojantiesiems
2007 m. 40 treniruotų dviratininkų tris savaites, tada tris intensyvaus važiavimo dviračiu dienas ir dvi paskesnes savaites vartojo 1 000mg kvercetino per parą arba placebą. Per tas dvi savaites viršutinių kvėpavimo takų infekcija susirgo 1 iš 20 kvercetiną vartojusių dviratininkų, palyginti su 9 iš 20 placebo grupėje. Imuniniai rodikliai nesiskyrė.
2010 m. tyrimas su 1 002 suaugusiaisiais (500 arba 1 000mg per parą 12 savaičių) bendro poveikio infekcijoms neparodė. Tik vėliau atlikta analizė, apėmusi tik 40 metų ir vyresnius dalyvius, kurie savo fizinę formą vertino gerai, nustatė 31% mažiau ligos dienų vartojant 1 000mg. Papilde taip pat buvo vitamino C ir niacino, o tyrimą finansavo pramonė.
Kvercetinas ir senescentinės ląstelės: kokia dabartinė tyrimų padėtis?
Senescentinės ląstelės nustojo dalytis, tačiau lieka audiniuose, kur kaupiasi su amžiumi ir išskiria uždegimą skatinančias molekules. Senolitikai siekia jas selektyviai pašalinti. Ląstelių tyrimuose kvercetinas priskiriamas šioms medžiagoms; su senomis pelėmis jis daugiausia tirtas kartu su dasatinibu.
Žmonėms jis daugiausia tirtas kartu su dasatinibu – vaistu nuo vėžio, skiriamu sergant tam tikromis kraujo ligomis (1 000mg kvercetino per parą tris dienas iš eilės, su pertraukomis tarp vartojimo laikotarpių). Rezultatai nevienareikšmiai:
- 2024 m. tyrime su 60 moterų po menopauzės 20 savaičių šios schemos taikymas nepakeitė pagrindinio kaulų rezorbcijos rodiklio;
- o 2026 m. 31 steatohepatitu su fibroze sergančio paciento tyrime biopsija parodė fibrozės pagerėjimą 47% gydytų pacientų, palyginti su 7% placebo grupėje; nepageidaujamų reiškinių buvo daugiau (82%, palyginti su 43%), visi jie buvo laikini.
Vartojamas vienas, kvercetinas neįrodė senolitinio poveikio žmonėms. 2025 m. 97 pacientams, kuriems atlikta vainikinių arterijų šuntavimo operacija (1g per parą kelias dienas), žvalgomosios analizės parodė senescencijos požymių sumažėjimą vyrų arterijose, bet ne moterų; jų kai kurie uždegiminiai rodikliai padidėjo.
2024 m. tyrimo autoriai pažymi, kad jis jau vartojamas savarankiškai kaip senolitikas, nors nepakanka duomenų apie saugumą ir veiksmingumą. Senėjimo srityje tiriamos ir kitos kryptys, pavyzdžiui, NAD+ mažėjimas su amžiumi ir jo pirmtakai NMN ir NR.
Kvercetinas: koks šalutinis poveikis ir pavojai?
Tirtomis dozėmis kvercetinas toleruojamas gerai. 2024 m. VKM išanalizavo 23 atsitiktinių imčių tyrimus su suaugusiaisiais: nepageidaujami reiškiniai buvo reti ir lengvi (galvos skausmas, laikinas dilgčiojimas), o tyrimai truko iki 10 mėnesių.
Sąveikos : žmonėms 300–1 500mg per parą padidino ciklosporino, pravastatino ar feksofenadino koncentraciją kraujyje ir turėjo tendenciją mažinti midazolamo ar talinololio koncentraciją; reikšmingo poveikio varfarinui (antikoaguliantui) ar digoksinui nenustatyta. Padidėjimą galėtų paaiškinti fermento CYP3A4 ir P-glikoproteino (P-gp), žarnyno sienelės siurblio, pašalinančio daug molekulių, slopinimas. Jei jums taikomas ilgalaikis gydymas, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Atsargumas reikalingas ir sergant estrogenams jautriu vėžiu: VKM teigimu, duomenys su gyvūnais leidžia įtarti pažeidžiamumą.
Genotoksiškumas: ką sako oficialūs vertinimai?
Laboratorijoje kvercetinas kai kuriuose bandymuose sukelia mutacijas, ypač bakterijose. Gyvūnams jis nepasireiškė kaip genotoksiškas, o dauguma ilgalaikių tyrimų nenustatė kancerogeninio poveikio. 1992 m. JAV toksikologijos programos (NTP) dvejų metų tyrime stebėti inkstų navikai, daugiausia gerybiniai, žiurkių patinams, gavusiems labai dideles dozes (400 ir 1 900mg/kg per parą); jie tikriausiai buvo susiję su žiurkių patinams būdinga inkstų liga ir įvertinti kaip menkai reikšmingi žmonėms. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra kvercetiną priskiria 3 grupei: „neklasifikuojamas pagal kancerogeniškumą žmonėms“.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek kvercetino per parą?
Rekomenduojamo kiekio nėra: kvercetinas nėra nei vitaminas, nei mineralinė medžiaga. VKM laiko 500mg kvercetino dihidrato per parą saugiu suaugusiesiems bent tris mėnesius; ilgesnio vartojimo duomenys mažiau patikimi.
Ar kvercetiną reikėtų vartoti su maistu?
Taip, jei siekiama geresnio įsisavinimo: pagal 2025 m. metaanalizę, kartu vartojami riebalai ar skaidulos maždaug padvigubino įsisavintą kiekį. Tai poveikis įsisavinimui, o ne įrodyta nauda sveikatai.
Ar kvercetinas yra natūralus antihistamininis preparatas?
Žmonėms tai neįrodyta. 13 tyrimų su pelėmis ir žiurkėmis metaanalizėje (2025) nustatyta mažiau IgE, histamino ir uždegiminių ląstelių, tačiau skirtumai tarp tyrimų buvo dideli; autoriai ragina atlikti klinikinius tyrimus. Sergant alergija ar astma, diagnozė ir gydymas priklauso gydytojo kompetencijai.
Ar kvercetinas padeda lieknėti?
Ne, remiantis turimais duomenimis: 2023 m. apžvalgoje nenustatyta poveikio kūno sudėjimo matmenims (antropometriniams rodikliams). Be to, tokio pobūdžio sveikatingumo teiginiai nėra autorizuoti.
Ar kvercetinas pavojingas inkstams?
Nė vienas tyrimas su žmonėmis neparodė žalingo poveikio inkstams vartojant tirtas geriamąsias dozes. Tačiau žiurkėms labai didelės dozės pasunkino esamą inkstų ligą: todėl VKM laiko lėtine inkstų liga sergančius žmones potencialiai pažeidžiamais. Prieš bet kokį vartojimą būtina gydytojo konsultacija.
Ar galima vartoti kvercetiną nėštumo metu?
Atsargumo sumetimais geriau jo vengti, nes trūksta saugumą patvirtinančių duomenų. VKM teigimu, kvercetinas tikriausiai pereina per placentą, o didelėmis dozėmis paveiktiems peliukams nustatyti suaugę pirštai. Duomenų taip pat trūksta apie žindymą ir vaikus.
Kvercetinas ar resveratrolis: kuo jie skiriasi?
Tai du skirtingų šeimų polifenoliai: kvercetinas yra flavonolis, o resveratrolis – stilbenas. Abu kraujyje beveik necirkuliuoja nepakitusiu pavidalu, o jų poveikis žmonėms išlieka nedidelis: žr. mūsų straipsnį apie resveratrolį.
Išvada
Kvercetinas – maiste dažnas flavonolis, kurio gausu kaparėliuose, askaloniniuose ir raudonuosiuose svogūnuose. Grynas jis prastai įsisavinamas, o tyrimai rodo tik nedidelį poveikį: keliais mmHg mažesnį sistolinį kraujospūdį ir menką ištvermės pagerėjimą. Jo, kaip senolitiko, reputacija daugiausia grindžiama tyrimais, kuriuose jis vartojamas kartu su vaistu nuo vėžio. Tirtomis dozėmis jis toleruojamas gerai, tačiau gali sąveikauti su tam tikrais vaistais.
Šaltiniai
- Haytowitz DB, Wu X, Bhagwat S (2018). USDA Database for the Flavonoid Content of Selected Foods, Release 3.3. U.S. Department of Agriculture, Agricultural Research Service. ars.usda.gov
- Rothwell JA et al. (2013). Phenol-Explorer 3.0: a major update of the Phenol-Explorer database to incorporate data on the effects of food processing on polyphenol content. Database, 2013, bat070 (duomenų bazės 3.6 versija peržiūrėta 2026 m. spalį). doi:10.1093/database/bat070
- Hollman PC et al. (1997). Relative bioavailability of the antioxidant flavonoid quercetin from various foods in man. FEBS Letters, 418(1-2), 152-156. doi:10.1016/s0014-5793(97)01367-7
- Liu L et al. (2025). Improving quercetin bioavailability: A systematic review and meta-analysis of human intervention studies. Food Chemistry, 477, 143630. doi:10.1016/j.foodchem.2025.143630
- Serban MC et al. (2016). Effects of Quercetin on Blood Pressure: A Systematic Review and Meta-Analysis of Randomized Controlled Trials. Journal of the American Heart Association, 5(7), e002713. doi:10.1161/JAHA.115.002713
- Arabi SM et al. (2023). The effects of Quercetin supplementation on cardiometabolic outcomes: An umbrella review of meta-analyses of randomized controlled trials. Phytotherapy Research, 37(11), 5080-5091. doi:10.1002/ptr.7971
- Kressler J et al. (2011). Quercetin and endurance exercise capacity: a systematic review and meta-analysis. Medicine & Science in Sports & Exercise, 43(12), 2396-2404. doi:10.1249/MSS.0b013e31822495a7
- Nieman DC et al. (2007). Quercetin reduces illness but not immune perturbations after intensive exercise. Medicine & Science in Sports & Exercise, 39(9), 1561-1569. doi:10.1249/mss.0b013e318076b566
- Heinz SA et al. (2010). Quercetin supplementation and upper respiratory tract infection: A randomized community clinical trial. Pharmacological Research, 62(3), 237-242. doi:10.1016/j.phrs.2010.05.001
- Farr JN et al. (2024). Effects of intermittent senolytic therapy on bone metabolism in postmenopausal women: a phase 2 randomized controlled trial. Nature Medicine, 30(9), 2605-2612. doi:10.1038/s41591-024-03096-2
- Koning M et al. (2026). Senolytics dasatinib and quercetin in metabolic dysfunction-associated steatohepatitis: a proof-of-principle randomized, controlled trial. Nature Metabolism, paskelbta internete 2026 m. spalio 1 d. doi:10.1038/s42255-026-01643-4
- Mury P et al. (2025). Quercetin Reduces Vascular Senescence and Inflammation in Symptomatic Male but Not Female Coronary Artery Disease Patients. Aging Cell, 24(8), e70108. doi:10.1111/acel.70108
- VKM (2024). Risk assessment of quercetin dihydrate and rutin in food supplements – “Other substances”. VKM Bulletin 2024:09. Norwegian Scientific Committee for Food and Environment. vkm.no
- Lv Z et al. (2025). Quercetin exhibits multi-target anti-allergic effects in animal models: a systematic review and meta-analysis of preclinical studies. Frontiers in Pharmacology, 16, 1673712. doi:10.3389/fphar.2025.1673712
Maisto papildai neatstoja įvairios ir subalansuotos mitybos bei sveiko gyvenimo būdo. Jei gydotės, esate nėščia ar žindote, pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.
