Margainis (Silybum marianum) yra vienas dažniausiai kepenims parduodamų augalų. Jo ekstraktas silimarinas tirtas dešimtyse klinikinių tyrimų su hepatitu, alkoholio sukelta kepenų liga ar kepenų suriebėjimu sergančiais žmonėmis. Ką iš tiesų rodo šie tyrimai? Apžvelgiame, ką leidžia teigti mokslas, kas lieka neaišku, tirtas dozes, pasisavinimą ir svarbias atsargumo priemones.
Svarbiausia
- Margainis suteikia silimarino – flavonolignanų mišinio, išgaunamo iš vaisių, dažnai vadinamų sėklomis.
- 18 tyrimų „Cochrane“ apžvalga neparodė poveikio mirtingumui alkoholio ar hepatitų sukeltų kepenų ligų atvejais.
- Kepenų suriebėjimo atveju metaanalizė rodo transaminazių sumažėjimą, bet biopsijomis pagrįsti tyrimai tebėra prieštaringi.
- Silimarinas toleruojamas gerai, bet menkai pasisavinamas. EMA nerekomenduoja jo nėštumo ir žindymo laikotarpiu bei jaunesniems nei 18 metų žmonėms.
Kas yra margainis?
Margainis yra dygliuotas astrinių šeimos augalas, kilęs iš Viduržemio jūros regiono. Jį galima atpažinti iš didelių tamsiai žalių lapų su baltomis gyslų dėmėmis ir purpurinių žiedų. Pasak krikščioniškos legendos, šios dėmės esą yra Mergelės Marijos pieno lašai, todėl augalas pramintas „Dievo Motinos pienu“.
Naudojama dalis – vaisius, mažas sausas lukštavaisis, įprastai vadinamas sėkla. Šimtmečius vartotas kaip maistas ir vaistinis augalas, šiandien margainis daugiausia parduodamas ekstraktų, kuriuose koncentruotas silimarinas, forma.
Kas yra silimarinas?
Silimarinas nėra viena molekulė – tai flavonolignanų mišinys: silibinas A ir B, izosilibinas A ir B, silikristinas ir silidianinas. Labiausiai tirtas silibinas, dar vadinamas silibininu. Parduodami ekstraktai gaunami tirpikliais (etanoliu, acetonu, etilacetatu ir kt.), kurie šiuos junginius sukoncentruoja gerokai daugiau nei jų yra sėkloje.
Laboratorijoje ir gyvūnų tyrimuose silimarinas veikia kaip antioksidantas ir moduliuoja uždegimą bei fibrozę. Šios savybės paaiškina susidomėjimą kepenimis, bet jų nepakanka poveikiui žmogui įrodyti: atsakyti gali tik klinikiniai tyrimai.
Ką rodo kepenų tyrimai?
Trumpai: rezultatai prieštaringi. Griežčiausi tyrimai nerodo aiškios naudos pagal svarbius kriterijus, tokius kaip mirtingumas ar biopsijoje vertinama kepenų būklė. Kai kurių signalų esama kraujo rodikliuose, tačiau jų reikšmė dar turi būti patvirtinta.
Hepatitai ir alkoholinė liga: „Cochrane“ apžvalga
2007 m. „Cochrane“ bendradarbiavimo tinklas apjungė 18 atsitiktinių imčių tyrimų su 1 088 pacientais, sergančiais alkoholine kepenų liga arba hepatitu B ar C. Margainis nesumažino nei bendro mirtingumo, nei komplikacijų. Visų tyrimų bendrame vertinime su kepenimis susijęs mirtingumas buvo mažesnis, bet ne geros metodinės kokybės tyrimuose. Autorių teigimu, šie rezultatai kelia abejonių dėl augalo naudos sergant šiomis ligomis.
Naujesnis JAV tyrimas rodo tą patį. 154 hepatitu C sergantiems pacientams 420 arba 700mg silimarino tris kartus per dieną 24 savaites nesumažino transaminazių (ALT) labiau nei placebas.
Kepenų suriebėjimas: signalai rodikliuose
Nealkoholinis kepenų suriebėjimas šiandien tiriamas daugiausia. 2021 m. paskelbta 8 atsitiktinių imčių tyrimų metaanalizė nustatė ryškesnį transaminazių sumažėjimą vartojant silimariną nei placebą, nepriklausomai nuo svorio kritimo. Tačiau autoriai pabrėžia nevienodą įtrauktų tyrimų kokybę.
Biopsijomis pagrįsti tyrimai ne tokie aiškūs. Malaizijoje 99 steatohepatitu (NASH) sergantys pacientai 48 savaites gaudavo 700mg tris kartus per dieną arba placebą. Pagrindinis kriterijus – aktyvumo balo sumažėjimas bent 30 % – tarp grupių nesiskyrė (32,7 %, palyginti su 26,0 %). Tačiau fibrozė sumažėjo 22,4 % silimarino grupės pacientų, palyginti su 6,0 % placebo grupėje; šis antrinis rezultatas dar turi būti patvirtintas. JAV tyrimas su 78 pacientais jokios naudos neparodė.
O sveikam žmogui?
Joks tyrimas neparodė, kad sveikos kepenys su margainiu veiktų geriau. Europos vaistų agentūra (EMA) pripažįsta tradicinių margainio augalinių vaistų vartojimą virškinimo sutrikimams palengvinti ir kepenų veiklai palaikyti. Šis vartojimas grindžiamas ilgamete tradicija, o ne įtikinamais tyrimais, ir numato, kad gydytojas būtų atmetęs rimtos ligos galimybę.
Margainis ir glikemija: kryptis, kurią reikia patvirtinti
5 tyrimų metaanalizė, apėmusi 270 2 tipo diabetu sergančių pacientų, vartojant silimariną nustatė gliukozės kiekio nevalgius sumažėjimą maždaug 27mg/dl ir glikuoto hemoglobino sumažėjimą maždaug 1 procentiniu punktu. Tačiau autoriai įrodymus laiko menkos kokybės ir nepateikia jokių rekomendacijų. JAV NIH papildomosios medicinos centras pažymi, kad dauguma šių tyrimų atlikta Artimuosiuose Rytuose. Šioje srityje tiriami ir kiti ingredientai; žr. mūsų straipsnius apie berberiną ir jo glikemijos tyrimus arba gimnemą ir potraukį saldumynams.
Margainis ir vėžys: kokia tyrimų padėtis?
Laboratorinių silimarino ir vėžinių ląstelių tyrimų daug, bet nė vienas neleidžia teigti, kad jis turi priešvėžinį poveikį žmonėms. Klinikiniai tyrimai daugiausia nagrinėjo kepenų toleranciją chemoterapijos metu. Bandomajame tyrime su 50 ūmine limfoblastine leukemija sergančių vaikų, kuriems buvo kepenų pažeidimas, margainis nepakeitė transaminazių po 28 dienų. Po 56 dienų pasirodė palanki tendencija, bet ne daugiau. Bet kokį vartojimą gydant vėžį reikia aptarti su onkologijos komanda.
Ar silimarinas gerai pasisavinamas?
Ne, ir tai svarbus ribojantis veiksnys. Silimarinas prastai tirpsta vandenyje, menkai pereina žarnyno sienelę ir organizme greitai pakeičiamas. 3 savanoriams pavartojus 600mg ekstrakto, flavonolignanai buvo pašalinti per kelias valandas. Didžiausios koncentracijos metu laisva forma sudarė tik apie 17 % viso cirkuliuojančio kiekio, likusi dalis jau buvo susieta su pašalinimo molekulėmis. Kelios formulių kūrimo technikos siekia pagerinti pasisavinimą, bet jų klinikinė nauda menkai dokumentuota.
Kokia forma ir kokia dozė?
Toliau pateikta lentelė apžvelgia EMA tradiciniams vaistams nurodytas dozes ir naujesnių tyrimų dozes.
| Forma | Orientacinė dozė | Pastaba |
|---|---|---|
| Smulkintų vaisių arbata | 3–5g, 2–3 kartus per dieną | Silimarinas menkai tirpsta vandenyje |
| Vaisių milteliai | 300–600mg, 2–3 kartus per dieną | Mažiau koncentruoti nei ekstraktas |
| Sausasis ekstraktas | 200–1 000mg per dieną, priklausomai nuo ekstrakto | Patikrinkite silimarino kiekį |
| Silimarinas tyrimuose | 420–700mg, 3 kartus per dieną | Nauda neįrodyta |
Taigi naujesniuose tyrimuose tirtos didelės dozės, nuo 1,26 iki 2,1g silimarino per dieną, be aiškios naudos. Kai kuriuose papilduose jis taip pat derinamas su kitais augalais. Norėdami suprasti skirtumus tarp kietų kapsulių, minkštų kapsulių ir tablečių, skaitykite mūsų straipsnį šia tema.
Nepageidaujamas poveikis, kontraindikacijos ir sąveikos
Margainis paprastai toleruojamas gerai. Vartojant 700mg tris kartus per dieną 24–48 savaites, nepageidaujamų reiškinių nebuvo daugiau nei vartojant placebą. Dažniausiai pranešta apie virškinimo sutrikimus (pilvo pūtimą, pykinimą, viduriavimą). Galimas galvos skausmas ir alerginės reakcijos.
- Alergija: vengti esant alergijai astrinių šeimos augalams, pavyzdžiui, ambrozijoms, chrizantemoms, medetkoms ar baltagalvėms.
- Nėštumas, žindymas, amžius iki 18 metų: saugumas nenustatytas, todėl EMA nerekomenduoja vartoti.
- Diabetas: poveikio glikemijai atmesti negalima. Jei vartojate vaistus, aptarkite tai su gydytoju.
- Vaistai: dokumentuota nedaug sąveikų ir nėra didelio poveikio kepenų fermentams, kurie skaido vaistus. Vis dėlto atsargiai vartojant siauro terapinio indekso vaistus, tokius kaip geriamieji antikoaguliantai, skydliaukės hormonai ar imunosupresantai.
Pageltus odai ar akims, patamsėjus šlapimui ar pašviesėjus išmatoms reikia skubiai kreiptis į gydytoją.
Kokius teiginius galima pateikti apie margainio papildą?
Europos Sąjunga nepatvirtino jokio teiginio apie margainio poveikį sveikatai. Todėl papildas negali teigti poveikio kepenims dėl šio augalo. Vienintelis leidžiamas teiginys, kuriame minimos kepenys, susijęs su maistine medžiaga: „cholinas padeda palaikyti normalią kepenų veiklą“, kai maistas suteikia bent 82,5mg cholino 100g, 100ml arba porcijoje. Ši maistinė medžiaga pristatoma mūsų straipsnyje apie choliną.
Dažniausi klausimai
Ar margainis pavojingas kepenims?
NIH duomenų bazė „LiverTox“, kaupianti vaistų ir augalų sukeltų kepenų pažeidimų atvejus, jo nesieja su jokiu kepenų pažeidimo atveju. Rizika veikiau susijusi su produktų kokybe: analizėse rasta silimarino kiekių, besiskiriančių nuo etiketės, ar net teršalų (pesticidų, mikrobų, pelėsių toksinų). Rinkitės ekstraktą, kurio silimarino kiekis nurodytas.
Kiek laiko galima vartoti margainį?
Tyrimuose kasdienis vartojimas 24–48 savaites buvo toleruojamas gerai. Tačiau EMA rekomenduoja kreiptis į gydytoją, jei virškinimo sutrikimai tęsiasi ilgiau nei 2 savaites, nes jų priežastis gali būti kita. Ilgalaikiam vartojimui verta gydytojo konsultacija.
Ar vartoti ryte, ar vakare?
Joks tyrimas nelygino vartojimo laiko. EMA monografijoje, priklausomai nuo preparato, numatyti 2–4 vartojimai per dieną, arbatos, miltelių ir kai kurių ekstraktų – prieš valgį. Klinikiniuose tyrimuose dozė buvo dalijama į 3 dalis.
Ar margainio arbata naudinga?
Arbata yra vienas EMA pripažįstamų tradicinių vartojimo būdų – 3–5g smulkintų vaisių puodeliui. Kadangi silimarinas prastai tirpsta vandenyje, užpilas tikriausiai išgauna jo nedaug. Joks klinikinis tyrimas arbatos nevertino.
Ar margainis mažina cholesterolį?
Duomenys to nerodo. Metaanalizėje su diabetu sergančiais pacientais silimarinas neturėjo jokio poveikio lipidų profiliui, įskaitant cholesterolį ir trigliceridus.
Ar margainis padeda lieknėti?
Nėra pagrindo tam teigti: tyrimai vertino kepenų rodiklius, o ne svorio pokyčius. Be to, suriebėjimo atveju vartojant silimariną pastebėtas transaminazių sumažėjimas nepriklausė nuo svorio kritimo.
Margainis ir NAC: koks ryšys?
Jie dažnai derinami kepenims skirtose formulėse, tačiau tai labai skirtingos medžiagos. NAC yra glutationo, pagrindinės mūsų ląstelių gaminamos antioksidacinės molekulės, pirmtakas. Plačiau skaitykite mūsų straipsniuose apie N-acetilcisteiną ir glutationą bei jo pasisavinimą.
Išvada
Margainis yra gerai toleruojamas ir daug tirtas augalas, tačiau jo naudos įrodymai tebėra menki. „Cochrane“ apžvalga nerodo poveikio mirtingumui sergant hepatitais ir alkoholinėmis kepenų ligomis. Kepenų suriebėjimo atveju silimarinas kai kuriuose tyrimuose mažina transaminazes, bet aiškaus pažeidimų pagerėjimo nėra. Jo pasisavinimas menkas, o augalui neleidžiamas joks teiginys apie poveikį sveikatai. Jei ketinate vartoti, rinkitės ekstraktą su nurodytu silimarino kiekiu ir pasitarkite su gydytoju, ypač sergant kepenų liga, diabetu ar vartojant vaistus.
Šaltiniai
- Rambaldi A, Jacobs BP, Gluud C (2007). Milk thistle for alcoholic and/or hepatitis B or C virus liver diseases. Cochrane Database of Systematic Reviews, (4), CD003620. doi:10.1002/14651858.CD003620.pub3
- Fried MW et al. (2012). Effect of silymarin (milk thistle) on liver disease in patients with chronic hepatitis C unsuccessfully treated with interferon therapy: a randomized controlled trial. JAMA, 308(3), 274-282. doi:10.1001/jama.2012.8265
- Kalopitas G et al. (2021). Impact of Silymarin in individuals with nonalcoholic fatty liver disease: A systematic review and meta-analysis. Nutrition, 83, 111092. doi:10.1016/j.nut.2020.111092
- Wah Kheong C, Nik Mustapha NR, Mahadeva S (2017). A Randomized Trial of Silymarin for the Treatment of Nonalcoholic Steatohepatitis. Clinical Gastroenterology and Hepatology, 15(12), 1940-1949.e8. doi:10.1016/j.cgh.2017.04.016
- Navarro VJ et al. (2019). Silymarin in non-cirrhotics with non-alcoholic steatohepatitis: A randomized, double-blind, placebo controlled trial. PLoS One, 14(9), e0221683. doi:10.1371/journal.pone.0221683
- Voroneanu L et al. (2016). Silymarin in Type 2 Diabetes Mellitus: A Systematic Review and Meta-Analysis of Randomized Controlled Trials. Journal of Diabetes Research, 2016, 5147468. doi:10.1155/2016/5147468
- Ladas EJ et al. (2010). A randomized, controlled, double-blind, pilot study of milk thistle for the treatment of hepatotoxicity in childhood acute lymphoblastic leukemia (ALL). Cancer, 116(2), 506-513. doi:10.1002/cncr.24723
- Wen Z et al. (2008). Pharmacokinetics and metabolic profile of free, conjugated, and total silymarin flavonolignans in human plasma after oral administration of milk thistle extract. Drug Metabolism and Disposition, 36(1), 65-72. doi:10.1124/dmd.107.017566
- Javed S, Kohli K, Ali M (2011). Reassessing bioavailability of silymarin. Alternative Medicine Review, 16(3), 239-249. PubMed 21951025
- Soleimani V et al. (2019). Safety and toxicity of silymarin, the major constituent of milk thistle extract: An updated review. Phytotherapy Research, 33(6), 1627-1638. doi:10.1002/ptr.6361
- Agence européenne des médicaments (2018). European Union herbal monograph on Silybum marianum (L.) Gaertn., fructus (EMA/HMPC/294187/2013). ema.europa.eu
- National Center for Complementary and Integrative Health (2025). Milk Thistle: Usefulness and Safety. NIH. nccih.nih.gov
- LiverTox (reguliariai atnaujinama). Milk Thistle. LiverTox: Clinical and Research Information on Drug-Induced Liver Injury, National Institute of Diabetes and Digestive and Kidney Diseases. PubMed 31644124
- Commission européenne (2012). Règlement (UE) n° 432/2012 du 16 mai 2012 établissant une liste des allégations de santé autorisées portant sur les denrées alimentaires, autres que celles faisant référence à la réduction du risque de maladie ainsi qu'au développement et à la santé infantiles. Journal officiel de l'Union européenne, L 136, p. 1 (konsoliduota redakcija). eur-lex.europa.eu
Maisto papildai nepakeičia įvairios ir subalansuotos mitybos bei sveiko gyvenimo būdo. Vartojant vaistus, nėštumo ar žindymo laikotarpiu pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.
