Kas yra homocisteinas?
Homocisteinas – sieros turinti aminorūgštis, kurią organizmas gamina iš maisto baltymų metionino. Todėl jo koncentracija kraujyje, matuojama mikromoliais litre (µmol/L), daugiausia atspindi aprūpinimą trimis B grupės vitaminais: foliatais (B9), B12 ir B6. Padidėjęs homocisteinas nėra liga, o signalas, raginantis ieškoti priežasties.
Svarbiausia
- Suaugusiesiems hiperhomocisteinemija laikoma vidutine, kai koncentracija yra 15–30µmol/L, tarpine – 30–100µmol/L ir sunkia – daugiau kaip 100µmol/L (ekspertų nuomonė, 2004 m.).
- Dažniausios priežastys: foliatų arba vitamino B12 trūkumas, susilpnėjusi inkstų funkcija, rūkymas, amžius ir kai kurie vaistai.
- Folio rūgštis, priklausomai nuo dozės, sumažina homocisteino kiekį 13–25 %; vitaminas B12 papildomai sumažina dar apie 7 % (25 tyrimų metaanalizė, 2005 m.).
- Jo mažinimas nesumažino miokardo infarktų skaičiaus – tai parodė 15 tyrimų, kuriuose iš viso dalyvavo 71 422 žmonės (Cochrane, 2017 m.), o poveikis insultams buvo nedidelis.
Remetilinimo metu homocisteinas vėl virsta metioninu, padedant foliatams ir vitaminui B12, arba alternatyviu keliu – padedant betainui. Transsulfuravimo metu jis virsta cistationinu, o vėliau cisteinu, padedant aktyviajai vitamino B6 formai. S-adenozilmetioninas, pagrindinis organizmo metilo grupių donoras, koordinuoja abu kelius.
Kokia homocisteino norma?
Vienos normos nėra. Remiantis 2004 m. ekspertų nuomone (Clinical Chemistry), viršutinė nevalgius nustatyto kiekio referencinė riba yra apie 15µmol/L 15–65 metų suaugusiesiems ir 12µmol/L žmonėms, vartojantiems maisto papildus arba folio rūgštimi praturtintus maisto produktus. Po 65 metų ji padidėja iki 20µmol/L (16 vartojant papildus arba praturtintus produktus), o nėštumo metu sumažėja iki 10µmol/L (8 vartojant papildus).
Norvegijos Hordalando tyrime (16 176 suaugusieji nuo 40 iki 67 metų) 40–42 metų vyrų vidurkis buvo 10,8µmol/L, moterų – 9,1µmol/L, o 65–67 metų amžiuje – atitinkamai 12,3 ir 11,0µmol/L. Pasak 2004 m. ekspertų, be praturtinimo foliatais 14µmol/L yra didelis kiekis jaunai nerūkančiai moteriai, o 20µmol/L – įprastas 90 metų vyrui.
Imant kraują, kol jis necentrifuguotas, eritrocitai išskiria homocisteiną: kambario temperatūroje maždaug 1µmol/L daugiau per valandą. Mėgintuvėlį reikia centrifuguoti per valandą arba laikyti šaltai. Serume vertės būna šiek tiek didesnės nei plazmoje.
Padidėjęs homocisteinas: nuo kokio lygio ir ką daryti?
Ši lentelė nepakeičia Jūsų gydytojo vertinimo.
| Kiekis nevalgius (suaugusiesiems) | Įprastas vertinimas | Dažniausi veiksmai |
|---|---|---|
| 10µmol/L ar mažiau | Smitho ir Refsumo (2021 m.) vertinimu, tikriausiai saugus | Nieko ypatingo |
| 11–15µmol/L | Referencinėse ribose, tačiau šie autoriai mano, kad įsikišti pagrįsta jau nuo 11µmol/L | Peržiūrėti mitybą, rūkymą, alkoholio vartojimą; esant rizikos veiksnių, ištirti B12 ir foliatus |
| 15–30µmol/L | Vidutinis (apie 10 % suaugusiųjų) | Ieškoti B12 ar foliatų trūkumo, patikrinti inkstus, skydliaukę ir vartojamus vaistus |
| 30–100µmol/L | Tarpinis (apie 1 %) | Medicininis ištyrimas: ryškus trūkumas, inkstų nepakankamumas, genetinė priežastis |
| Daugiau kaip 100µmol/L | Sunkus (apie 0,02 %) | Specialisto konsultacija: reta paveldima liga arba didelis B12 trūkumas |
Padidėjęs homocisteinas pats savaime simptomų nesukelia: galimi požymiai priklauso nuo priežasties, pavyzdžiui, nuovargis, dilgčiojimas ar atminties sutrikimai esant vitamino B12 trūkumui.
Kokios padidėjusio homocisteino priežastys?
- Foliatų ar B12 trūkumas: dažniausia vidutinio padidėjimo priežastis, nes sulėtėja remetilinimas. Mityba be gyvūninės kilmės produktų ir amžius didina riziką.
- B6 trūkumas: daugiausia veikia transsulfuravimą ir labiau išryškėja po metionino apkrovos (apkrovos mėginys) nei nevalgius.
- Genetika: geno MTHFR variantas 677C→T daro fermentą mažiau stabilų ir didina homocisteino kiekį, ypač kai foliatų kiekis mažas.
- Inkstai ir skydliaukė: sumažėjusi inkstų filtracija didina homocisteino kiekį, esant inkstų nepakankamumui kartais gerokai. Skydliaukės hipofunkcija jį didina, hiperfunkcija – mažina.
- Vaistai: metotreksatas, metforminas (prastesnė B12 absorbcija), kai kurie vaistai nuo epilepsijos, trimetoprimas, fibratai, diuretikai, L-dopa.
- Gyvensena: Hordalando tyrime kiekis didėjo kartu su per dieną surūkomų cigarečių skaičiumi; daug rūkančių 65–67 metų vyrų kiekis buvo 4,8µmol/L didesnis nei nerūkančių 40–42 metų moterų. Reikšmės turi ir per didelis alkoholio vartojimas.
Šiame tyrime homocisteino kiekis buvo didesnis ir esant padidėjusiam kraujospūdžiui bei padidėjusiam cholesterolio kiekiui, o mažesnis – fiziškai aktyviems žmonėms.
Homocisteinas, širdis ir insultas: žymuo ar priežastis?
Sąsaja. Homocysteine Studies Collaboration metaanalizėje (2002 m.; 5 073 koronariniai įvykiai ir 1 113 insultų) maždaug 3µmol/L mažesnis homocisteino kiekis buvo susijęs su 11 % mažesne koronarine rizika ir 19 % mažesne insulto rizika. Autoriai jį laikė ne daugiau nei nedideliu nepriklausomu prognoziniu veiksniu. Genetiniu požiūriu MTHFR 677TT genotipas buvo susijęs su 16 % didesne koronarine rizika, ypač esant mažam foliatų kiekiui.
Tyrimai. 2017 m. Cochrane apžvalgoje nenustatyta skirtumo nei miokardo infarkto, nei mirštamumo atžvilgiu (aukštos kokybės įrodymai), tačiau nustatytas nedidelis skirtumas B grupės vitaminų naudai insulto atžvilgiu. Kinijoje atliktas CSPPT tyrimas vėliau parodė mažiau pirmųjų insultų hipertenzija sergantiems žmonėms; autoriai šią naudą sieja su pradžioje mažu foliatų kiekiu.
| Tyrimas | Tiriamieji | Intervencija | Pagrindinis rezultatas |
|---|---|---|---|
| Trialists' Collaboration, 2005 | 25 tyrimai, 2 596 žmonės | Folio rūgštis 0,2–5mg per parą, B12, B6 | Homocisteinas nuo −13 % (0,2mg) iki −25 % (5mg); su B12 dar −7 %; B6 be reikšmingo poveikio |
| Cochrane, 2017 | 15 tyrimų, 71 422 žmonės | Vitaminai B6, B9, B12 | Miokardo infarktas 7,1 %, palyginti su 6,0 % (RR 1,02); insultas 4,3 %, palyginti su 5,1 % (RR 0,90) |
| CSPPT, 2015 | 20 702 hipertenzija sergantys žmonės Kinijoje, 4,5 metų | Enalaprilis + 0,8mg folio rūgšties | Pirmasis insultas 2,7 %, palyginti su 3,4 % (HR 0,79); miokardo infarktų skaičius nepakito |
| VITACOG, 2010 | 271 vyresnis nei 70 metų žmogus su lengvu kognityviniu sutrikimu (168 stebėti MRT) | 2 metus: 0,8mg folio rūgšties, 0,5mg B12, 20mg B6 | Smegenų atrofija 0,76 % per metus, palyginti su 1,08 % |
Ką žinome apie sąsają su atmintimi ir Alzheimerio liga?
2018 m. tarptautinis sutarimo pareiškimas, pagrįstas Bradfordo Hillo priežastingumo kriterijais, padidėjusį homocisteiną laiko modifikuojamu vyresnio amžiaus žmonių kognityvinių funkcijų blogėjimo ir demencijos rizikos veiksniu; priklausomai nuo tyrimo, santykinė demencijos rizika yra nuo 1,15 iki 2,5. VITACOG tyrime smegenų atrofija vartojant B grupės vitaminus buvo 53 % lėtesnė tiems dalyviams, kurių homocisteino kiekis pradžioje viršijo 13µmol/L. Apribojimai: vienas centras, vaizdinimo tyrimų vertinamoji baigtis ir neįrodytas Alzheimerio ligos pradžios atitolinimas. Apie kasdienius dėmesio sutelkimo sunkumus verčiau skaitykite mūsų straipsnį apie smegenų rūką.
Kas vyksta su homocisteinu nėštumo metu?
Jo kiekis natūraliai sumažėja: vidurkis yra apie 5–6µmol/L. Remiantis 2004 m. ekspertų nuomone, įprastai jo tirti nerekomenduojama; tyrimas indikuotinas esant ankstyvoms komplikacijoms. Smithas ir Refsumas nervinio vamzdelio defektus priskiria situacijoms, kai homocisteino mažinimas B grupės vitaminais buvo naudingas.
Kaip sumažinti homocisteino kiekį?
B grupės vitaminai, ypač esant trūkumui
Reglamente (ES) Nr. 432/2012 pripažįstama, kad „Foliatai svarbūs normaliai homocisteino apykaitai“, „Vitaminas B12 svarbus normaliai homocisteino apykaitai“ ir „Vitaminas B6 svarbus normaliai homocisteino apykaitai“, jei maisto produktas, kaip apibrėžta reglamente, yra bent šių vitaminų šaltinis. Šie teiginiai apibūdina medžiagų apykaitos funkciją: maisto papildui negalima priskirti tyrimuose stebėto poveikio širdžiai ar smegenims. Tyrimuose didžiąją dalį darbo atlieka folio rūgštis: 0,4mg per parą duoda apie 90 % didžiausio poveikio, kuris pasiekiamas maždaug ties 0,8mg, o sumažėjimas didesnis, kai pradinis kiekis didelis, o foliatų – mažai. Didelis foliatų suvartojimas gali užmaskuoti B12 trūkumo sukeltą anemiją: prieš vartojant dideles dozes geriau ištirti B12, pasitarus su gydytoju. Dėl B6 reikia vengti ilgalaikio didelių kiekių vartojimo (žr. vitaminas B6 ir perdozavimas).
Cholinas ir betainas: pamirštas kelias
Cholinas paverčiamas betainu, kuris perduoda metilo grupę homocisteinui. Reglamente pripažįstama, kad „Cholinas svarbus normaliai homocisteino apykaitai“ ir „Betainas svarbus normaliai homocisteino apykaitai“, laikantis tam tikrų sąlygų: ne mažiau kaip 82,5mg cholino 100g, 100ml arba porcijoje; betaino – ne mažiau kaip 500mg porcijoje, be to, vartotojui turi būti pateikiama informacija, kad teigiamas poveikis pasireiškia per parą suvartojant 1,5g betaino ir kad per parą suvartojant daugiau kaip 4g gali gerokai padidėti cholesterolio koncentracija kraujyje. Tyrime, kuriame dalyvavo 76 sveiki suaugusieji, 1,5, 3 ir 6g betaino per parą 6 savaites sumažino homocisteino kiekį nevalgius atitinkamai 12, 15 ir 20 %, palyginti su placebu; su maistu gaunama apie 0,5–2g per parą, daugiausia iš kviečių sėlenų ir gemalų, špinatų ir kvietinės duonos. EFSA nustatė, kad tinkamas cholino suvartojimas suaugusiesiems yra 400mg per parą, o nėštumo metu – 480mg (žr. mūsų straipsnį apie choliną).
Mityba ir gyvensena
- Žalios lapinės daržovės, ankštiniai augalai ir citrusiniai vaisiai – foliatų šaltinis.
- Žuvis, kiaušiniai, pieno produktai arba praturtinti maisto produktai – B12 šaltinis, būtinas laikantis veganiškos mitybos.
- Metimas rūkyti, saikingas alkoholio vartojimas, reguliarus fizinis aktyvumas.
Koks ryšys tarp homocisteino ir glutationo?
Transsulfuravimo metu susidaro cisteinas – aminorūgštis, ribojanti glutationo, pagrindinio mūsų ląstelių gaminamo antioksidanto, sintezę. Šis kelias sieja homocisteiną su apsauga nuo oksidacinio streso. 2004 m. ekspertai N-acetilcisteiną (NAC) taip pat priskiria medžiagoms, mažinančioms išmatuotą bendrąjį homocisteino kiekį.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar homocisteino tyrimui reikia būti nevalgius?
Griežtai badauti nebūtina: lengvas užkandis rezultato nepakeičia. Vis dėlto gausus ir baltymingas valgis gali jį padidinti 10–15 % po šešių–aštuonių valandų. Kadangi ryte kiekis mažesnis, rytinis tyrimas nevalgius palengvina palyginimą.
Ar mažas homocisteino kiekis kelia nerimą?
Paprastai ne. Mažos vertės nustatomos gaunant pakankamai foliatų, nėštumo metu arba esant skydliaukės hiperfunkcijai.
Ar reikia tirti MTHFR mutaciją?
Pirmuoju žingsniu tai retai naudinga: genotipas neparodo, koks yra Jūsų homocisteino kiekis, kitaip nei homocisteino, foliatų ir B12 tyrimai.
Ar kava didina homocisteino kiekį?
Taip, nežymiai: 2004 m. ekspertų nuomonėje kava priskiriama veiksniams, kurie jį didina referencinėse ribose.
Ar azoto suboksidas gali padidinti homocisteino kiekį?
Taip. Jis oksiduoja vitaminą B12 ir inaktyvina metionino sintazę – fermentą, kuris perdirba homocisteiną. Piktnaudžiavimas juo, įkvepiant iš balionų, gali sukelti neurologinių pažeidimų; tuomet homocisteino tyrimas padeda nustatyti diagnozę. Dilgčiojimas po pramoginio vartojimo – priežastis skubiai kreiptis į gydytoją.
Per kiek laiko homocisteino kiekis gali sumažėti?
Gana greitai, kai pašalinama priežastis: betaino tyrime padidėjimas po metionino apkrovos sumažėjo jau pirmą vartojimo dieną. Kontrolinio tyrimo laikas priklauso nuo priežasties ir gydytojo vertinimo.
Išvados
Homocisteinas yra paprastas rodiklis: padidėjęs kiekis pirmiausia reikalauja ieškoti priežasties, o dažniausiai tai būna foliatų ar B12 trūkumas, inkstai, rūkymas arba kuris nors vaistas. Jo mažinimas B grupės vitaminais gerai įrodytas, tačiau poveikis miokardo infarktui neįrodytas; poveikis insultui nedidelis, o rezultatai smegenims dar turi būti patvirtinti. Pagrindas išlieka mityba, kurioje gausu foliatų, B12, cholino ir betaino, ir gyvenimas be tabako.
Šaltiniai
- Refsum H, Smith AD, Ueland PM et al. Facts and recommendations about total homocysteine determinations: an expert opinion. Clin Chem. 2004;50(1):3-32. doi:10.1373/clinchem.2003.021634
- Homocysteine Studies Collaboration. Homocysteine and risk of ischemic heart disease and stroke: a meta-analysis. JAMA. 2002;288(16):2015-2022. doi:10.1001/jama.288.16.2015
- Klerk M, Verhoef P, Clarke R et al. MTHFR 677C→T polymorphism and risk of coronary heart disease: a meta-analysis. JAMA. 2002;288(16):2023-2031. doi:10.1001/jama.288.16.2023
- Nygård O, Vollset SE, Refsum H et al. Total plasma homocysteine and cardiovascular risk profile. The Hordaland Homocysteine Study. JAMA. 1995;274(19):1526-1533. doi:10.1001/jama.1995.03530190040032
- Selhub J. Homocysteine metabolism. Annu Rev Nutr. 1999;19:217-246. doi:10.1146/annurev.nutr.19.1.217
- Martí-Carvajal AJ, Solà I, Lathyris D, Dayer M. Homocysteine-lowering interventions for preventing cardiovascular events. Cochrane Database Syst Rev. 2017;8:CD006612. doi:10.1002/14651858.CD006612.pub5
- Homocysteine Lowering Trialists' Collaboration. Dose-dependent effects of folic acid on blood concentrations of homocysteine: a meta-analysis of the randomized trials. Am J Clin Nutr. 2005;82(4):806-812. doi:10.1093/ajcn/82.4.806
- Huo Y, Li J, Qin X et al. Efficacy of folic acid therapy in primary prevention of stroke among adults with hypertension in China: the CSPPT randomized clinical trial. JAMA. 2015;313(13):1325-1335. doi:10.1001/jama.2015.2274
- Smith AD, Smith SM, de Jager CA et al. Homocysteine-lowering by B vitamins slows the rate of accelerated brain atrophy in mild cognitive impairment: a randomized controlled trial. PLoS One. 2010;5(9):e12244. doi:10.1371/journal.pone.0012244
- Smith AD, Refsum H, Bottiglieri T et al. Homocysteine and Dementia: An International Consensus Statement. J Alzheimers Dis. 2018;62(2):561-570. doi:10.3233/JAD-171042
- Smith AD, Refsum H. Homocysteine – from disease biomarker to disease prevention. J Intern Med. 2021;290(4):826-854. doi:10.1111/joim.13279
- Olthof MR, van Vliet T, Boelsma E, Verhoef P. Low dose betaine supplementation leads to immediate and long term lowering of plasma homocysteine in healthy men and women. J Nutr. 2003;133(12):4135-4138. doi:10.1093/jn/133.12.4135
- Zeisel SH, Mar MH, Howe JC, Holden JM. Concentrations of choline-containing compounds and betaine in common foods. J Nutr. 2003;133(5):1302-1307. doi:10.1093/jn/133.5.1302
- Joncquel Chevalier-Curt M, Grzych G, Tard C et al. Nitrous oxide abuse in the emergency practice, and Review of toxicity mechanisms and potential markers. Food Chem Toxicol. 2022;162:112894. doi:10.1016/j.fct.2022.112894
- EFSA Panel on Dietetic Products, Nutrition and Allergies (NDA). Dietary Reference Values for choline. EFSA Journal. 2016;14(8):4484. doi:10.2903/j.efsa.2016.4484
- 2012 m. gegužės 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 432/2012 dėl tam tikrų leidžiamų vartoti teiginių apie maisto produktų sveikumą, išskyrus teiginius apie susirgimo rizikos mažinimą, vaikų vystymąsi ir sveikatą, sąrašo sudarymo. EUR-Lex
Maisto papildai nepakeičia įvairios ir subalansuotos mitybos bei sveiko gyvenimo būdo. Gydymo, nėštumo ar žindymo laikotarpiu pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.



